Ateinu pas gražuoliuką Sandrosą. Eržilas draugiškai ''pykstasi'' su savo kaimynais. Pasidėjau jojimo inventorių prie gardo, bei pasiėmusi šepečių dėžę, įėjau į jo gardą. Ištiesiau ant rankos delno skanėstą ir šiuo tuoj pat nebeliko. Paglosčiau žirgą, tada kalbindama pradėjau valyt jį. Paskubomis išsivaliau arklių. Galiausiai sudrėkintu skudurėliu prabraukiau kailį ir pradėjau balnot. Uždėjau bintus, kamanas, du pobanius ir balną, paveržiau pavaržą ant pirmos skylės balno diržo. Tada susagsčiau kamanų dirželius, padaviau cukriuko gabalėlį, bei dar šiek tiek paveržusi balną, išsivedžiau žirgių į lauką- prasimankštinti.
...
Po geros valandžiukės parsirandam namo. Sandrosas jau nuvargęs, tačiau praėjęs pro kumeles grakščiai pakėlė uodegą ir sužvengė. Nieko nedarydama prisivedžiau prie gardo ir sustabdžiau. Atsegiau pobalnius, pavaržą uždėjau ant balno ir pakabinau ant kabyklos. Pobalnius nuėmiau ir apvertusi pakabinau prie gardo džiūti. Paskubimis nuvyniojau bintus ir nusivedžiau atvėsinti kojas. Grįžę, sustojom prie gardo ir ištepiau kanopas tepalu. Įvedusi nuėmiau kamans ir uždariau gardą. Susukau bintus, kad kitą kart nereiktų ju vyniot ir įdėjus į dėžutę užsegiau ir susirinkusi visas šmutkes palikau žirgėną ilsėtis.