Cöster (GER).

ŽIRGO VARDAS: Cöster (Coester).
ŽIRGO VEISLĖ: Holšteinas.
ŽIRGO GIMIMO DATA: 1996.08.03.
ŽIRGO AMŽIUS: Dvylika metų.
ŽIRGO LYTIS: Eržilas.
ŽIRGO SPALVA: Širma.
ŽIRGO ŪGIS: 1.71 metro.
ŽIRGO PASKIRTIS: Prof. konkūras (iki 160 cm).
ŽIRGO CHARAKTERIS: Coester- draugiškumo, meilės, laimės, džiaugsmo pilnas žirgas. Jame viskas gera, viskas ko reikia geram žirgui. Techniško šuolio eržilas, dar tik kopia savo karjeros laiptais, o jau šoka 160 centimetrų. Taip yra ir tai niekada nepasikeis, nes Coester yra užsispyręs žirgas, ir iki galo siekia savo tikslo. | Paprastoje treniruotėje žirgas mėgsta truputį paišdykauti, tačiau sudrausminus kimba į darbą. Kliučių ir darbo nesibaido, stengiasi viską atlikti kuo geriau, kad gautų skanėstų. Už juos galėtų padaryti viską, tačiau tikrai nepakenkti žmogui ar kitam gyvam padarėliui. Riščioje kiek kietokas žirgas, tačiau tikrai ne kietas. Zovadoje lengva išsedėti, Cöster nesispardo. Tai tikrai geras žirgas, su kuriuo tikiu- bendrausime ilgai.
Žirgas man priklauso nuo 2009.06.25.

VIRTUALŪS LAIMĖJIMAI:
I-oji vieta ''Gražiausios riščios 2009'' parodoje.
III-oji vieta "Širmo žirgo 2009" parodoje.

Vakare, kai aš priekyje veduosi Argo, už mūsų eina Viktoras su Coster. Jis įveda eržilėną į jam skirtą gardą ir palaiko draugiją, kol sutvarkau Argo ir atsisveikinu. Tada, su inventoriumi rankose ateinu prie Co. Sumetu Argo inventorių ant Vickos rankų, nusijuokiu.
- Ačiū. xD
- Nėr už ką.
Įeinu į gardą, paploju širmiui per kaklą, nusegu kantarą su leicu, pakabinu juos prie gardo. Tada palengva nusegu visas transportines apsaugas, galiausiai ir poponą. Viską sudedu prie gardo, tik apsaugas ant Vickos rankų.
- Nunešim į balninę.
Tada įėjau į gardą pas Co, pakštelėjau į nosiuką ir tyliai sušnabždėjau.
- Atsiprašau, kad taip ilgai stovėjai ten. Dabar viskas bus gerai. Ikiuka, Cost'į.
Pabėriau į lovį keletą morkų, su obuoliais ir išėjau link balninės.

Keliauju arklidėmis link arklidžių galo, pas Coster. Žirgas stoviniuoja garde, pamatęs mane, ištiesia kaklą ir sužvengia.
- Ir tau labas. Keliausim pasijodinėti į mišką, seniai bejotas tu, mano mažiau.
Paduodu širmiui jo dievinamų bananinių skanėstų, tada pasiėmiau šepečių dėžę, nužvelgiau kantarą su leicu.
- Neup, nusivalysiu tave garde, nieko baisaus.
Įeinu gardan, apsikabinu mažiauską ir kiek pastovime dviese. Tada pradedu galvoti. Begalvodama išsitraukiu iš dežės minkštąjį šepetį su guminiu gremštuku, su pastaruoju pradedu nugremžinėti visus sulipusius purvus, o jų buvo daug. Pabaigusi, nubraukiu visas užsilikusias dulkes nuo mažiausko kūno, išvalau pavaržos vietą ir kojas, nieko nepalikus, pereinu į kitą pusę. Vėl pradedu nugremžinėti purvus, pamatau, kaip pro gardą praeina mano grūmė Jolanta. Net nepamato, kad aš garde, tai priverčia nusišypsoti. Toliau begremšdama purvus pamatau, kad Jolka vėl prieina prie gardo.
- Labas. Tik dabar mane pamatei? xDD
- Ou, jea. Nepastebima tu. Josi šian Costį?
- Kaip matai. Dar gal pas Moorlands ir Proud užsuksiu, be to, šian naujas žirgelis atkeliauja.
- Rimtai? Jėgis, valio, valio. Dabar lauksiu, lauksiu...
- Lauk, yra ko. xD
Jolka su plačia šypsena linktelėjo, mostelėjo ranka ir nuėjo. Tuo metu pabaigiau gremšti purvus, nubraukiau visus purvus su minkštu, nepalikdama dulkių nei pavaržos, nei kojų srityse. Viską pabaigusi, sumetu šepečius atgal, tuo kartu išsitraukdama kietąjį šepetį su kanopų gremštuku. Pirma iššukuoju gražius širmio karčius, išrinkdama visus didesnius purvus, tada nueinu prie uodegos, ir padarau tą patį. Padedu kietuką atgal, paimdama į kitą ranką kanopų gremštuką. Pradedu valytis kanopas nuo priekinių, bevalant jaučiu, kaip Co uostinėja nugarą. Kuo greičiau išvalius, nuleidžiu kanopą ir pakutenu nosiuką.
- Fainuoliukas mano.
Pakšteliu šiam į nosiuką, pabaigiu valyti galines kanopas. Viską sutvarkius, padedu visus šepečius tvarkingai, dėžę išnešu iš gardo. Pasiimu šalimais gulėjusias apsaugas, visas keturias. Dvi trumputes uždedu ant priekinių kojų, tada ilgas ant galinių. Viską sutvarkius, pasiimu kamanas, uždedu jas. Užsedu kapsule su pasmakrės dirželiu, tada ant nugaros uždedu pobalnį, paminkštinimą ir balną. Paveržiu balną iš abiejų pusių po lygiai, tada apžiūrėjau visą širmuką.
- Kulniuojam?
Persimetu pavadžius per galvą, pilnai atidarau gardą ir išsivedu širmulencijų link laukų.

**********

Grįžome prasijoję po valandžiukės. Susistabdžiau Coster'į prie gardo, greitais judesiais nuėmiau visas keturias apsaugikes, sudrėkusias nuo rasos. Numečiau prie gardo, eržilėnas pastatė ausikes, bet nieko nedarė. Įvedžiau gerulį į gardą, atveržiau atlaisvintą pavaržą ir nieko nelaukdama nuimiau viską. Išnešiau iš gardo, pakabinau ir vėl įėjau į gardą, atsegiau kapsulę su pasmakrės dirželiu. Nuėmiau kamanas, pasijutęs laisvas Costis išsižiojo ir sužvengė. Pakabinau kamanas prie gardo, tada nuo balno visiškai nusegiau pavaržą, atskyriau nuo balno pobalnį su paminkštinimu. Viską susikroviau ant rankų, nunešiau į balninę. Grįžusi, aptvarkiau visą inventorių prie gardo, įėjau į gardą, pakalbinti žirgių.
- Na, ačiū mažiuk. (: Už gerą pasijodinėjimą.
Padaviau šiam keletą skanėstų, tada ištraukiau iš kišenės maišelį su morkomis, special for Coster. Subėriau viską į lovį, eržilėnas palengva sukramsnojo.
- Ikiuka, mažiauskai.
Paglosčiau eržilėno kaklą ir išėjusi iš gardo, patraukiau link išėjimo.

Manau pats laikas būtų jį prajudint.