Ateinu pas savo baltuką.
-Nu ką pratampysim tave truputį, ane? ,- išsivalau Shi ir užmaunu kamanas.
Žirgas smalsiai seka mano veiksmus.Atsinešu ir pritaisau jam vaikymo balnelį,
užvynioju rudus bintus.Tada nubėgu, atsinešu leicą ir botagą.Prisegu leicą ir
plačiai atidarau gardo duris.
-Einam ,- pasigriebusi botagą išsivedu Shirokun.
~~
Grįžtam po beveik valandos.Eržilas išpūtęs šnerves žingsniuoja
šalia manęs ir tampo leicą.
-Baik, tu šikniuk mažas.Dar neužteko brekų aikštelėje ? : D ,- įvedu jį į gardą ir nuėmusi visą amuniciją užmaukšlinu kantarą ir pririšu gerokai sutrumpinusi virvę, kad nesimuistytų.
Tada griebiu šepečius ir prasideda Didysis Shirokun šveitimas.
Gal kokias 15 minučių brūžinu nugarą kol jinai pasidaro bent pakenčiamai švari, o ką jau kalbėti kiek užtrunka kol išvalau visą smėliu aplipusį eržilą.
-Tai paskutinis kartas kai po išsivoliojimo tave valau aš.. ,- nusikalusi susmunku ant kėdutės šalia gardo ir užsimerkiu.Pagaliau baigiau.Neturiu jėgų net šepečių sudėti į dėžę..
Atsimerkiu, priešais su šypsena ir gailesčiu veide stovi mano grumė Margarita.Net pašoku.
-O Jetau..Išsigandau.Labas : D Ar tu čia jau seniai? ,- iškarto atsitoju ir sutrikusi iki galo užstumiu Shirokun gardą.
-Ne kątik atėjau ,- atsako ji ir paėmusi iš mano rankų šepečius sudeda juos į vietą.
-Mes juk šian 8-tą varom Kaunan, tai atėjau pažiūrėt, kur užtrukai : D-Uoj, sorry zuika.Visiškai iš galvos išgaravo ,- greit viską sudedu į balninę, užrakinu, paglostau Shirokun snukutį, mirkteliu Sajmonui ir su Rita išbėgam iš arklidės.